Ką nuveikiau 2023-aisiais
Sausis jau įpusėjo, tad prisėdau apžvelgti praėjusius metus.
Kelionės
Neseniai buvo užsukusi teta ir paklausė kaip mūsų praėjusieji 2023-ieji. Pradėjau galvoti apie keliones ir net pats nustebau - kiek daug pavyko apkeliauti.
- Fosdem (Briuselis) grįžo iš COVID laikotarpio į gyvąjį pasaulį. Nieko nelaukdamas ieškojau kaip patogiau ten nusigauti. Skirtingai, nei ankstesniais metais, Brussels Airlines žiemai buvo sustabdę skrydžius iš Vilniaus į Briuselį. Teko ieškoti kaip per protingą laiką nusigauti ten ir atgal. Mačiau netgi ~12 valandų opciją skrendant per Veneciją. Vienaip ar kitaip, nusigauti pavyko. Kartu su Žilvinu ir Paulium smagiai praleidom laiką.
- Aalborgas (Danija). Žiemos atostogų metu (Vasarį) su šeima radom pigius bilietus ir dviem naktim nuskridom į Aalborgą. Tai buvo pirmoji kelionė, į kurią su vaikais išsiruošėm neprisikrovę daiktų. Pasiėmėm tik kuprines. Pačiame Aalborge atsidūrėme anksti ryte ~7 valandą, tad buvo įdomu kaip mūsų vaikai reaguos į miego trūkumą, pusryčių ieškojimą, bastymąsi po miestą su kuprinėmis (nes viešbutis priima tik nuo pietų). Kelionė buvo daug geresnė nei tikėjausi! Susiradę kavinę papusryčiavom, paskui nukurnėjom į labai puikų modernaus meno muziejų, praleidom ten gal 3 valandas, papietavom ir pasiekėm viešbutį. Pats miestas labai patiko! Gražus senamiestis, įdomūs muziejai (meto, vikingų, architektūros), skanus maistas. Dabar, kai rašau šias eilutes, jau seame suplanavę panašią kelionę į Stokholmą. Trumpą. Neapkrautą. Labai gerą.
- Kilarnis (Airija) Per pavasario atostogas vaikus pridavėm seneliams ir su Siga dviese iškeliavom į Airiją. Jei konkrečiau - į Kilarnį (Killarney). Jau nepamenu į kur prieš tai buvome keliavę tik dviese. Vėl - pasiėmėm tik kuprines, nusigavom į Dubliną, aplankėm kelis barus, paklausėm gyvos Airiškos muzikos. Pernakvojom. Kitą dieną sėdom į traukinį ir nuvykom į Kilarnį grožėtis gamta. Galvojau, kad Kilarnis bus kažkoks kaimiūkštis viduryje nacionalinio parko. Pasirodo, tai visai populiarus turistinis (gerąja prasme) miestas. Pavaikščiojom po parką, įlipom į kalną, perėjom ir grįžom per tarpeklį. Labai graži gamta, puikus Airiškas alus, viskis ir džinas. Šiemet planuojam antrą dublį į Airiją.
- Jonines sutikome stodyklaudami netoli Joniškio esančiame “Sunny Nights” kempinge. Įdomi vieta gerąja prasme. Kaip kempingas, ne pats geriausias get grįžčiau dar kartą :-)
- Eurotrip 2023. Skirtingai nei metais anksčiau, šį kartą tikslas buvo aplankyti Alpes iš Vokietijos pusės. Lenkija, Čekija, kelios vietos Vokietijoje, įkišom koją į Austriją. Atgal panašiai, vėl aplankant Legolendą. Čekijos nacionaliniai parkai yra nuostabūs. Alpes lankyti vasarą labiau patiko ankstesniais metais (apsistojant Austrijoje). Austrija turi geresnę infrastruktūrą. Daug daugiau veikiančių keltuvų, geresnės nuolaidos su Summer Card. Bet Vokietija taip pat patiko. Ypač Fiuseno miestelis. Jame pataikėme apsistoti vykstant vietinei muzikos dienai. Tiesa, ankstesnės kelionės metu buvom geriau suplanavę maršrutą. Keliaudavome trumpesnius atstumus. Šiemet reiks galvoti kitą kryptį. Svarstom apie Skandinaviją arba tą pačią Čekiją.
- Vasarą su Ieva pirmą kartą vykome dviračiais ir dviese nakvojome gamtoje. Ilgai ruošiausi šiai kelionei, nes abu jos labai laukėme. Ieva jau norėjo minti keliais metais anksčiau. Bet laukiau kol pati sutvirtės tiek, kad galėtų vežti savo daiktus. Prieš kelionę, pavasarį, Ieva dar spėjo palankyti dviračių treniruotas. Nors lankė neilgai, bet naudos buvo daug. Išmoko nebijoti minti per smėlį ir miško takeliais, tad kelionėje jautėsi labai gerai. Pirmai kelionei ieškojau vietos, kurioje būtų galima rezervuoti nakvynę iš anksto, paprašyti atvežti vandens, bei malkų, bei būtų gražus ežeras. Išsirinkau Lavso ežerą ir vieną iš ten esančių stovyklaviečių. Norėjau, kad minti būtų ne per sunku - visgi pirma kelionė. Taikiau iki 20 kilometrų vienai dienai. Sigita paleido mus Varėnoje, atsisveikinom ir su Ieva pajudėjom savais keliais. Pakeliui sustojome pasigaminti valgyti ir mynėme toliau. Šiek tiek buvom nuklydę į smėlynus, iš kurių teko neštis dviračius atgal ir minti kitu keliu. Maršrutui planuoti naudoju Komoot, ir jau ne pirmą kartą jis mane užveda ant miško proskynų, kuriose vien tik smėlis. Čia išmokau pirmąją pamoką keliaudamas su Ieva - reik turėti DAAAUG vandens. Vasaros viduryje saulei šviečiant virš galvos stumdyti dviračius po smėlynus nėra pats lengviausias užsiėmimas. Tuo labiau vaikui. Mums vandens netrūko, bet pats nebegėriau ir jį jau taupiau, kad pakaktų dukrai. Mindamas pro kaimuką tiesiog galėjau paprašyti pripildyti gertuves. Labai lengva apsigauti, kai žinai kiek vandens pakanka tau pačiam, o kai reikia vežti dviems žmonėms. Nepaisant to, sveiki atvykome į stovyklavietę. Ruošdamasis šiai išvykai svarsčiau - ką mums dviem reikės veikti pusę dienos? Bet atvykus apie tai nereikėjo galvoti. Turėjom daug laisvo laiko, tad neskubėdami tiesiog mėgavomės viskuo. Statėm palapinę, prisipūtėm kilimėlius, išsimaudėm, padžiovėm drabužius, užkūrėm laužą, drožėm iešmus iš pagaliukų, kepėm dešreles ir gulėdami hamake vakarieniavom, bei kalbėjomės. Galiausiai, žiūrėdami į laužą, nuėjom miegoti. Prie Lavyso vasarą daugiau nestovyklaučiau. Pusę nakties klausiausi muzikos ir rėkimų, tad naktelė nebuvo iš puikiausių. Bet Ieva po tokios dienos miegojo be problemų ir nei karto nepabudo :-) Kitą dieną numynėm į Marcinkonis kur mus susirinko žmona. Nepaisant nekokios nakties - išvyka buvo nuostabi!. Ypač kai Ieva įvertino - “Tai mano pati geriausia kelionė!”.
- Rudeninė bikepacking’o ekspedicija. Rudenį išmynėm su Mantu. Jam tai buvo pirmoji kelionė dviračiu su nakvyne. Iš Vilniaus traukinių stoties pajudėjom į Varėną ir mynėm panašiu maršrutu kaip ir su Ieva. Užsirovėm ant tų pačių smėlynų, prasukom pro Lavysą, apsistojom prie Ulos. Pastebėjau, kad mano vandens filtras visiškai uždžiuvęs, tad kitą dieną su vandeniu buvo šiek tiek striuka. Pamoka išmokta - filtrą reikia tikrinti prieš pakuojant. Vėliau namie jį atkimšau pamirkęs acto ir vandens mišinyje. Kitą dieną apsistojome netoli Ulos ištakų. Abiem kartais radom nuostabias stovyklavietes - net malkų buvo palikta. Galiausiai per smėlynus nuvykom į Varėną ir iš ten grįžom namo. Man rudeninės kelionės labai patinka - dienos šiltos, naktys kiek šaltokos. Tačiau dėl to tupėti prie laužo būna daug mieliau, nėra jokių mašalų ir nesunku rasti gerą stovyklavietę.
- Varšuva (Lenkija). Grįždami iš eurotrip’o išbandėm naująjį greitkelį, vedantį iš Varšuvos į Kauną. Kelias buvo ką tik atidarytas. Dar neegzistavo, nei Waze, nei Google maps. Kadangi miestą visada tik pravažiuodavom - kilo mintis vėliau nuvykti į jį mašina. Pasikvietę uošvius ir sulaukę rudens atostogų taip ir padarėme. Apsistojome pačiame centre, naudojomės viešuoju transportu, aplankėm įžymybes, skaniai, brangiai ir pigiai pavalgėm, išgėrėm vietinio alaus. Buvo verta!
- Amsterdamas (Olandija). Pirmą kartą lankiausi Nyderlandų sostinėje. Kadangi keliavom su darbo kompanija ir visą laiką lijo - tiek to miesto ir temačiau. Įdomu, kad turėjome dirbti WeWork’e, kuris dvi dienos prieš paskelbė apie bankrotą. Pasirodo, Europos biurai vis dar dirbo. Paplaukiojom kanalais baržomis, bet buvo tamsu, lijo, langai buvo užtraukti - mačiau tik šviesas :-) Užsukau į Heineken muziejų - nusivylimas. Paskutinę dieną turėjom laisvo laiko iki vakaro, tad, nepaisant lietaus, šiek tiek pavaikščiojom. Vargšas Mantas - buvo priverstas pirkti naujus batus, nes nesiruošė likusį laiką oro uostose sėdėti su šlapiais :-) Patiko Amsterdamo turgus, kuris yra tiesiog gatvė su visokiais kioskais ir maisto pardavėjais. Keista matyti šalia pardavinėjamas dviračio spynas, spacecake’us ir vienus puikiausių Bao (mmm, labai geri). Pamačiau kaip atrodo tas Amsterdamas, bet buvo per mažai laiko. Reiks nuvykti dar kartą.
Užklasinė veikla
- 11-asis NTA hackercamp’as. Vėl puikiai pavyko. Policijos neišvengėm dėl muzikos. Šį kartą net žemų dažnių kolonėlių nestačiau - vistiek atvyko. Puikiai pasiteisino nauja workshop’ų palapinė, sudaryta iš 4 kvadratinių Coleman paviljonų. Joje vietos buvo pakankamai daug visiems, tad nereikėjo nukraudinėti daiktų ir užleisti vietos kitoms dirbtuvėms. Viskas galėjo vykti lygiagrečiai, kas ir pridėjo savito žavumo. Vyko litavimo dirbtuvės, kurių metu buvau labai nustebintas. Pasirodo 7-9 metų pypliai be problemų gali susilituoti sau ką reikia. Buvau apakęs, o Ievai (9m) labai patiko. Taip pat konstravom antweight robotus, organizavom jų kovas (Ačiū KMS). Beveik visą dieną ir praleidau tose dirbtuvėse. Kitiems metams planuoju užsakyti papildomą tokią palapinę ir įsteigti maisto gamybos punktą. Kad žmonės, norintys bendrai ką nors gaminti, turėtų kur. Taip bus visiems matoma ir norintys galės prisijungti.
- Vilnius PHP atsigavo! Čia rankų daug nepridėjau, bet vistiek verta paminėti. Po to, kai pernai metais nusprendėme mesti Vilnius PHP organizavimą - atsirado norinčių testi šią veiklą. Labai tuo džiaugiuosi!
- Įmerkiau rankas į Ham Radio. Į NTA Vilniaus Universiteto Radijo Mėgėjų Klubas buvo įsteigęs savo kampą. Už akių užstrigo FT8 protokolas - pasirodė visai įdomu ir priimtina man :-) Nereikia kalbėtis, viską atlieka kompiuteriai. Idealu. Suradęs ką galima veikti su radijo mėgėjo licensija, išsilaikiau B lygio egzaminą. Gavau šaukinį LY4NTA. Su Simono konsultacijom išsikėliau ant stogo 10-80m dipolio anteną, nusipirkau Hermes Lite 2 transiverį ir pradėjau savo karjerą. Šiuo metu esu užfiksavęs 176 kontaktus iš 53 skirtingų šalių. Ir tik su 5 vatais! Pavyko susisiekti su mėgėjais iš Kazakstano, Angolos, Kenijos, bei Kuveito. Kol kas Amerikos (abi) manes negirdi. Atšilus orams planuoju susireguliuoti anteną, nes dabar SWR siekia apie 3… Šiame hobyje daugiau įdomumo, nei tikėjausi :-)
- Nebeverdu alaus. Nebepamenu kada viriau paskutinį kartą. Atsibodo. Įrangos dar neparduodu, bet noriu padaryti pertrauką. Reikia pasiilgti to savo gero IPA. Užtat pradėjau gaminti fermentuotus imbierinius limonadus su Ginger Bug.
- Šiek tiek siuvau. Ievai pasiuvau dviračio krepšiuką, tvirtinamą ant rėmo viršaus prie vairo. Metų gale pasiuvau tvarkingą packing cube.
Kiti reikalai
- Jau metai kaip dirbu Chronosphere.
- Apple Macbook sucks.
- Ateinančiais metais reikia daugiau rašyti.