Bikepacking kelionės retrospektyva

:bikepacking:

Praėjo jau dvi savaitės nuo mūsų kelionės. Tuo pačiu tai buvo ir mano pirmoji turistinė kelionė dviračiais, kurios metu reikėjo visą mantą vežtis patiems.

Asvejos Gravel Fondo trasa tikrai nuostabi, graži. Tiesa, kai kurios vietos nepravažiuojamos - dviračius teko nešti ir stumti į lietaus išgriaužtus kalnus. Kolega minėjo, kad turnyro metu trasos yra paruošiamos. O mūsų atveju to paruošimo jau nebebuvo likę. Aplink ežerą radome vieną parduotuvę rytiniame Asvejos krašte. Buvom kartą sustoję “normaliai” pavalgyt Dubingių žirgyne - daugiau nelabai yra kur. “Oro Dubingiai” pravažiuojančių pro šalį nepriima - turi apsistoti ten.

Atstumas nėra didelis - 150km, kurį įveikėme per tris dienas. Tik, kad pirmos dienos vakarą pradėjo skaudėti kairės kojos kelį iš vidinės pusės. Vakare buvo nerimo, nes nežinojau ar skausmas progresuos ir ar galėsiu kitą dieną išvis paminti. Tempimo pratimai ir poilsis reabilitavo koją ir kitą dieną galėjau be problemų važiuoti. Tiesa, vakare skausmas vėl atsirado. Pirmą dieną numynėm apie 50km, antrą - iki 40, na o paskutinei liko beveik 70km. Trečios dienos rytą pastebėjęs, kad koją lyg ir vėl pradeda skaudėt - įkaliau Nimezil vaistų nuo skausmo. Tai leido beveik visą dieną minti be problemų. Tik paskutinė atkarpa netoli Vilniaus per smėlingus saulėtekio miškus buvo sudėtinga - myniau viena koja. Po kelionės dar savaitę jausdavau skausmą labiau fiziškai apkraudamas koją.

Mano įtarimu, to priežastis - netinkamai sureguliuotos SPD plokštelės ant batų. Nors prieš kelionę dariausi bike-fit’ą ir numindavau po 25km - viskas atrodė gerai. Tiesa, Vilniuje mindavau tik lygiu keliu, o pavažinėjus kitokiu reljefu, koja gavo kitokių apkrovų ir pavargo. Praėjus dviems savaitėms skausmo nebejaučiu. Tiesa - dviračiu dar nemyniau ir nebėgiojau.

Maistas

Maisto buvau pasiėmęs su kaupu. Kadangi nevažiavom greitai, tai per dieną sunaudodavau 3100-3600 kalorijų (anot Garmin laikrodžio). Liko du dehidratuoto maisto pakeliai (vienas buvo paimtas juodai dienai). Nusipirkom dujų degikliui, bet pasirodo netiko sriegis.

  • Dehidratuotas maistas patogiai ruošiamas, bet užima nemažai vietos. Kitą kartą reiktų bandyti vežtis savo kruopas ir bandyt išgyventi taip.
  • Kad dehidratuoto maisto pakai užimtų mažiau vietos - su adata pradūriau ties viršum ir išleidau orą.
  • Tortilijos labai pasiteisino. Priešpiečiams susisukdavau į tortiliją sūrio ar dešros ir sukimšdavau. Vienas pakas pjaustyto sūrio - vieniems priešpiečiams.
  • Geliai - nieko gero ar blogo. Kitą kartą matyt neimčiau.
  • Nesuvalgiau visų batonėlių.
  • Vandens važiavome nusipirkti - jo reikia daug.
  • Grįžus į Vilnių visiems pasireiškė alreginė reakcija. Matyt dėl elektrolitų kiekio.

Nakvynė

Nakvynei vežiausi tentą, kuoliukų ir vieną strypą. Po tentu turėjome sutilpti tryse. Tentas - labai pasiteisino. Vieną naktį šniūrą tiesiog pririšau prie medžio, tad strypo nereikėjo. Kitą naktį panaudojau strypą, kad galėtume padėti tentą lygesnėje vietoje. Tiesa, jei būtų liję - antrasis variantas nebūtų labai geras, nes tento aukštis gaunasi žemas. Jau nakvojant prie ežero buvo daug drėgmės, tento vidinė dalis buvo sudrėkusi. Prisilietus - miegmaišiai galėjo sušlapti. Lijant lietui tvirtinčiau prie medžio.

Įranga

Vietos daiktams mažai. Mano priekinis krepšys Revelate Designs Harnes reikalauja papildomų sutvirtinimų (užveržiamų šniūrų iš Decatlon’o), nes kitaip liečiasi prie padangos, kur labai greitai plėšo viską. Reiks apsiūti šniūrą, kad laikytų. Į frame-bagą daug daigtų netilpo - jis pas mane mažas, tik 3.5 litro. Galinis krepšys Apidura (nuomuotas) - 14 litrų. Vos viską sukišau. Teko namie palikti dalį drabužių. Kadangi žinojau, jog nelis - išmečiau pakaitinį drabužių komplektą. Jei būtų liję - nežinau kaip būčiau viską sutalpinęs. Kiekvieną kartą norint viską sukišti atgal į saddle-bagą - jį nusiimdavau, kad galėčiau gerai suspausti ir išleisti orą. Kitu atveju jis kabėdavo perlinkęs. Geriausiai įsigyti krepšį, kuris lengvai nusiima, palikdamas tvirtinimus prie sėdynės. Susipakavimas rytais užtrunka ilgai. Tiesa, neturėjom dujų degikliui, tad vandenį virdavom ant laužo.

Važiavimui daug įtakos svoris ir supakavimas neturėjo - dviratis buvo valdomas tiek kelionės pradžioje, tiek ir pabaigoje. Lempų beveik nepanaudojome, nes važiavome šunkeliais. Tad atsarginių kaip ir nereikėjo.

Du kartus teko keisti kameras (vieną kartą man). Kameros matyt sprogo dėl nepakankamai pripūsto oro. Mano atveju tubeless tikrai būtų pasiteisinę. Pačios padangos per siauros kai važiuojama smėliu. Visais kitais atvejais - jokių problemų. O važiavome pievomis, miškais, žvirkeliais, smėliu, asfaltu. Padanga neįsistatė lygiai (reik stipriai pripūsti, kad išsilygintų). Bet tą pastebėjau tik važiuodamas keliu prie Nemenčinės.

SPD visai neblogai, sutaupiau daug jėgų. Kitą kartą matyt važiuočiau su SPD vėl. Erzino dvipusiai pedalai, kad reikėdavo atitaikyt pusę.

Dviratį buvau apklijavęs izoliacija (juoda) ir permatoma lipnia juosta. Permatoma juosta gal laiko geriau, bet paskui labai sunkiai nusilupa ir lieka klijų dėmės.

Kitą kartą

  • Susireguliuoti SPD pedalus.
  • Perkant dujas, pažiūrėti ar atitinka sriegis degikliui.
  • Nusipirkti tvirtinimo diržus harness krepšiui.
  • Galinis krepšys - daugiau nei 14L (14 yra visiškas minimumas). Idealiausiu atveju Revelate Dessigns Spinelock.
  • Nesivežti dehidratuoto maisto pabandymui. Tik savos kruopos, makaronai.
  • Nenaudoti permatomos lipnios juostos dviračio apsaugojimui. Labai sunkiai nusilupa.